Rytas Ultras

Archyvas: Vasaris, 2010

Kone iškart po viešo klubo vadovo spjūvio aktyviausiems fanams į veidą susilaukėme daug klausimų iš įvairių žiniasklaidos atstovų apie tai kas, kada, kaip ir kodėl įvyko. Vienas iš interviu buvo duotas krepšinio portalui krepsinis.net.

Kaip reagavote į klubo vadovų sprendimą atimti abonementus?

Toks kubo vadovų žingsnis nenustebino. Panašių veiksmų mes laukėme, bet kad tai bus atlikta tokia forma – nesitikėjome. Įpusėjus sezonui, po eilinio nesutarimo su klubu, buvo siūlyta leidimus atiduoti dabartiniam „Lietuvos ryto“ direktoriui Martynui Purliui. Vis dėlto laikinas kompromisas buvo rastas. Klubo vadovai turėtų žinoti, kad nemokami pažymėjimai neturi visiškai jokios įtakos mūsų veiklai. Savaitgalis praleistas kartu su komanda lankantis Estijos ar Latvijos užkampiuose kainuoja panašiai tiek pat, kiek ir sezoninis „Lietuvos ryto“ abonementas į visas BBL, LKL ir Eurolygos varžybas. Tiesiog tie pažymėjimai padėdavo pritraukti naujų žmonių, sutaupyti lėšų gaminant atributiką bei ruošiantis svarbiausiems sezono mačams.

Kaip po šio klubo vadovų akibrokšto keisis jūsų veiksmai?

Jau apie mėnesį nesilankome „Lietuvos ryto“ rungtynėse. Nevaikščiojom ir nepalaikėm ekipos dėl jau anksčiau skelbtų priežasčių, t.y. nuolatinių nesutarimų su klubo valdžia, nesuprantamų jų sprendimų, bei, žinoma, įvykių Belgrade. „Lietuvos ryto“ valdybos pirmininkas Jonas Vainauskas kurį laiką nebuvo pasiekiamas, namų rungtynėse pasirodė tik per lemiamą Eurolygos susitikimą, todėl mažų mažiausiai keista girdėti tokius jo žodžius. Dėl patekimo į Belgrado „Pionir“ areną su M. Purliu tarėmės dar likus porai savaičių iki varžybų, keletą kartų paskambinomir prieš išvykdami į Serbiją. Viskas buvo puiku, tačiau netikėtai atsirado „nenumatyti remėjai“, kuriems prireikė bilietų. Apie tokį sprendimą sužinojome jau išvykę iš Lietuvos.

Rytas Ultras savo veiklos nestabdo, esame tarsi šeima, todėl visiems išsiskirstyti savais keliais būtų pernelyg sunku. Kaip keisis komandos palaikymas, galėsite išvysti per artimiausias varžybas. Tegul sprendžia kiti.

J. Vainauskas jus kaltina chuliganizmu. Ar šie kaltinimai pagrįsti?

Rytas Ultras vardas bene dažniausiai minimas spaudoje kalbant apie komandų palaikymo ypatumus, nors niekuo neišsiskiriame iš kitų. Tokia yra žurnalistų duona. Iš straipsnių išnyks šis pavadinimas – atsiras kitas. Tai yra išpūstas burbulas. Kitaip tariant, J. Vainauskui pritrūko argumentų. Interviu jis mini, jog praėjusi sezoną „Siemens“ arenoje per Europos taurės rungtynes susimušėme tarpysavyje. Tai – visiškas absurdas. Vienintelis incidentas šioje arenoje kilo rungtynėse su Kauno „Žalgiriu“, kuomet apsaugos darbuotojai užsipuolė jauną mūsų grupuotės narį, nes šis stovėjo ant arenoje įrengtos teleskopinės tribūnos suoliuko. Dėl apsaugos darbuotojų neprofesionalumo viskas išsirutuliojo į didelį konfilktą. Po šio įvykio susitikome su klubo vadovais ir priėjome bendrą sutarimą, jog apsaugos darbuotuojai nebestovės mūsų tribūnoje. Po to pokalbio Siemens arenoje nekilo nei vieno incidento. J. Vainauskas teigė, jog jų neišgąsdins plakatai keliami rungtynių metu. Nuomonę bandėme išreikšti praėjusios savaitės rungtynėse Druskininkuose. Buvome paruošę kelis plakatus su užrašais „ledynmetis tęsiasi“ bei „komanda be fanų – komanda be ateities“. Visgi abu kartus policija ir apsaugos darbuotojai to padaryti neleido. Vėliau apsaugos vyrai pripažino, jog tokia yra mūsų klubo politika ir jie nenori girdėti mūsų nuomonės.

J. Vainauskas interviu iškėlė klausimą – kas jums labiau rūpi? Komanda ar jūs patys?

Gaila, kad šis klausimas buvo užduotas žurnalistui ar iškilo kaip argumentų trūkumo pasekmė. Gal geriau jis būtų adresuotas tiems, kurie savaitę gyveno traukiniuose, nes tai – pigiausias būdas pasiekti Milaną ar tiems, kurie darbovietėse ima neapmokamų atostogų savaitę, jog ją praleistų mikroautobuse kelionėje į Atėnus, pačiame mieste pabūdami vos pusdienį? O galbūt tiems, kurie 2006 metų pavasarį Velykas sutiko ne su šeimom, o Taline, kur vyko BBL finalinio šešeto turnyras?

Reta išvyka Europos turnyruose kainavo mažiau nei 1000Lt. Dar paminėsime, kad sezono metu Lietuvos rytas būdavo palaikomas per daugiau nei 30 išvykos mačų. Nemažai pastangų, laiko bei pinigų reikia ir ruošiant choreografijas (vaizdinį palaikymą). Jų paruošta buvo keliasdešimt ir vidutinė kaina yra turbūt apie 250Lt. Didžiausioji buvo ruošiama dvi savaites kiekvieną vakarą po 6-8 valandas ir kainavo 1200Lt. Bet juk visa tai – niekis, kai žinai, kad tai ką darai ir dėl ko aukojiesi, yra reikalinga. Tik gaila, kad ne visi tai supranta ir vertina.

Ar neskaudina tokie vadovų pasisakymai ir toks jų požiūris?

Pasisakymai, žinoma, skaudina. Rytas Ultras nariai atidavė vienuolika gyvenimo metų šiai ekipai, Per tiek laiko matė visko – šilto ir šalto, o dabar sulaukėme smūgio iš savų pusės. Kasmet su klubo vadovybe susitikdavom po kelis kartus ir vienaip ar kitaip problemas išspręsdavom. Praeito sezono metu konfliktinių situacijų išvis nekilo, nes iš esmės visais klausimais dar rudens pradžioje buvo rasti kompromisai. Šiuo atveju irgi nebūtų buvę sunku rasti išeitį iš susiklosčiusios situacijos, bet iš klubo pusės pritrūko noro bei drąsos prisipažinti klydus. O dar apmaudžiau tai, kaip visa buvo pateikta – ne pasikvietus ir pasakius, kad toks ir toks sprendimas buvo priimtas dėl vienokių ar kitokių priežasčių, o mums nieko nežinant bei pasitelkiant melą ir šmeižtą.