Rytas Ultras

Žvarbų ir tamsų pirmadienio rytą sutartoje vietoje būriuojasi 7 ultrasai. Gan greitai pasiekiamas Panevėžys, kur belaukiant 3 RFP atstovų laistomasi šampanu. Latvija pasitinka mus su sniegu ir šūdinais keliais, bet mes niekur neskubam, rungtynės tik 19 valandą. Pasienyje esame nestabdomi, pavyzdingai neatsiliekame nuo grafiko ir į Tartu įvažiuojame likus keliom valandom iki mačo pradžios. Miestas užpustytas, bet estai laimingi ir atsipūtę. Rungtynių belaukiant degustuojamas vietinis alus. Žiūrovai arenoje renkasi iki mačo likus valandai laiko. Salė pilna, dūdų daug, o rytfaniai negali atplėšti akių nuo žavių (labai žavių) šokėjų. Palaikymas silpnas, bet ir sąlygos nekokios. Aikštelėje daug emocijų ir 3 kėlinius vyksta įtempta kova. Paskutiniajame ketvirtyje juodai-baltai-raudoni perima iniciatyvą ir iškovoja užtikrintą pergalę. B tribūnoje šventė, nors tądien ji buvo maža.

Nakvoti norėjome Estijoje, bet sužinoję, jog minimali kaina vienam asmeniui 20 eurų, keičiame planus ir keliaujame Valmieros link. Matomumas silpnas, kelias slidus, ko pasekoje vos nepartrenkiamas kelio viduryje plūduriavęs girtuoklis. Taupydami ir tingėdami Latvijoje ieškoti nakvynės, linksminamės ir miegame automobiliuose, kuriuose šušalti neleidžia degtinė, anekdotai, žaidimai ir netoliese buvusios supynės. Ryte sutvarkomi laikini namai ir greitai surandamas sporto maniežas, kuriame šiandien žais tie, dėl kurių čia atvažiavome. Iki rungtynių dar daugiau nei 7 val., tad traukiame miesto centro link. Po kelių pėsčiomis praeitų kilometrų, Valmierai skiriamas kaimelio statusas. Tik pačiame centre randamas šioks toks prekybos centras, kur iškeičiama valiuta, bet nei baro, nei kokios kavinės nematyt (Hesburgerio ultros nepripažįsta). Tik po kelių sunkiai įveiktų km pastebima didelė Maxima, kurioje mus sutinka lietuviškas Čiliakas. Šiltai ir skaniai praleidžiamas laikas.

Iki rungtynių pradžios likęs laikas praleidžiamas prie salės, į kurią įeiname iki rungtynių likus valandai. Užkalbiname komandos vadovą, bet kalbama apie orą ir su ironija išgirstame pažadus kitąmet rungtynių tvarkaraštį derinti su mumis. Salė apytuštė, iškabiname nemažai vėliavų ir bandome važiuoti su neblogu palaikymu. Energingai sukęs poligoninę pompą latvis sukūria debilišką atmosferą arenoje, ko pasekoje debiliškus sprendimus priima ir vienas iš rungtynių teisėjų. Komanda mus girdi gerai, išplėšia sunkią pergalę ir ilgai ploja mums už palaikymą. Po rungtynių sulaukiame žaidėjų, linkime sėkmės Belgrade ir keliaujame namo. Kelias ilgas, nes oro sąlygos nekokios. Pakeliui nemažai avarijų, bet apie 3 nakties sėkmingai pasiekiamas gimtasis Vilnius ir visi traukia savais keliais.

Ne jiems, o mums, ne dėl jų – dėl mūsų…

2 komentarai